Naujienos Naujienų archyvas

Medicinos fakulteto mokslininkai ir studentai pasaulio kongrese pristatė gerontologijos srities mokslo darbus

2018 m. balandžio 19 – 22 dienomis Lenkijos mieste Krokuvoje vyko Pasaulio osteoporozės, osteoartrito ir kaulų-raumenų ligų kongresas (World Congress on Osteoporosis, Osteoarthritis and Musculoskeletal diseases, WCO-IOF-ESCEO 2018). Jame dalyvavo ir Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesoriai Vidmantas Alekna ir Marija Tamulaitienė, doktorantas Andrejus Černovas, rezidentai Justina Kilaitė, Monika Jaramavičienė ir Julius Jaramavičius bei studentės – MF SMVT geriatrijos grupės narės Gintarė Sadauskaitė ir Julija Grigaitė.

Kongreso tikslas – suteikti naujų žinių bei pasidalinti naujausių mokslinių tyrimų rezultatais osteoporozės ir osteoartito prevencijos bei gydymo srityse. Be pagrindinių temų, kongreso paskaitų, mokslinių pranešimų ir simpoziumų metu daug kalbėta apie kitas kaulų-raumenų sistemos ligas, ypatingai daug dėmesio skiriant išsekimo sindromui ir sarkopenijai. Sarkopenija – tai geriatrinis sindromas, kuriam būdingas progresuojantis raumenų masės ir jėgos mažėjimas. Esant šiam sindromui didėja neįgalumo, funkcinio nepakankamumo, griuvimų ir mirties rizika.

Kongrese buvo puiki galimybė susitikti su įvairių šalių mokslininkais, išgirsti naujausias mokslines idėjas, padiskutuoti apie aktualias problemas. Žinomiausi pasaulio mokslininkai taip pat pateikė praktinių pavyzdžių ir patarimų apie įvairiapusę tarpdisciplininę pagalbą pacientams, mokymo ir bendravimo procesų tobulinimą, inovatyvių technologijų taikymą, tarptautinio bendradarbiavimo galimybes diegiant naujas praktikas sveikatos priežiūros sistemose.

Medicinos fakulteto tyrėjų, dirbančių gerontologijos srityje, grupė pasaulio kongrese pristatė 7 mokslinius pranešimus, kuriuose buvo nagrinėjamos specifines geriatrines problemos, tokios kaip sarkopenija, griuvimai, kaulų lūžių paplitimas Lietuvoje, senėjimo ir lėtinių ligų įtaka gyvenimo kokybei bei vidinei darnai.

Kongresas Kongresas Kongresas Kongresas Kongresas

Vilniaus universiteto geriatrijos rezidentų susitikimą lydėjo vasariškos nuotaikos

2017-03-30 d. Trakuose įvyko Vilniaus universiteto geriatrų susitikimas. Neformalioje aplinkoje, grožintis aplinkiniais ežerais, aptarti einamieji reikalai, susipažinta su Varnikų pažintiniu taku.

Gražiomis išvykos akimirkomis dalinamės ir nuotraukose.

Trakai Trakai Trakai Trakai Trakai

Surengtas pirmasis jungtinis VU ir VGTU bendros mokslinės veiklos seminaras

2017-03-30 Vilniaus universiteto centriniuose rūmuose įvyko seminaras, skirtas VU ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) darbuotojams, siekiantiems suvienyti pastangas, darbą ir žinias plėtojant mokslinius tyrimus, kuriant ir tobulinant technologijas, rengiant specialistus.

Seminare bendradarbiaujančios mokslininkų grupės pristatė savo įdirbį kraujo tėkmės pro aortos vožtuvą modeliavimo individualiam pacientui srityje. Šiai krypčiai vadovauja prof. Arnas Kačeniauskas ir prof. Audrius Aidietis. Diskusijoje prieita prie išvados, kad pasiektas įdirbis ir patirtis modeliuojant aortos, didžiausios iš širdies išeinančios kraujagyslės, vožtuvo biomechaniką leistų toliau plėtoti mokslinių grupių veiklą modeliuojant širdies ir atskirų jos komponentų pokyčius į atliekamas intervencines operacijas individualiam pacientui ir taip pagerinant klinikines išeitis.

Sujungiant klinikinę praktiką ir biomechaninių slankstelių savybių įtaką ligonių sveikatai ieškoma naujų metodų osteoporozės, kaulų tankio mažėjimo ir trapumo ligos rizikos įvertinimo srityje. VU ir VGTU mokslinės veiklos grupės, vadovaujamos prof. Vidmanto Aleknos, prof. Rimanto Kačianausko ir doc. Algirdo Maknicko, pristatė įdirbį modeliuojant slankstelio patiriamą apkrovą ir rizikos veiksnių įvertinimą orientuojantis į individualų pacientą. Seminare sutarta, kad vertinant individualią kaulų lūžių riziką būtų vaisinga sujungti kaulų mineralinio tankio, slankstelio geometrijos, skeleto ir raumenų sistemų patiriamų apkrovų biomechanikos veiksnius.

Judesių biomechanika grįstas neuromotorinių ligų – Parkinsono, esencialinio tremoro, išsėtinės sklerozės, reabilitacijos po insulto kiekybinis kompleksinis vertinimas – bendradarbiavimo tema, kuriai vadovauja prof. Julius Griškevičius, prof. Dalius Jatužis ir dr. Rūta Kaladytė Lokominienė. Dviejų universitetų mokslininkų grupės sukūrė žmogaus judamojo-atraminio aparato vertinimo individualiam pacientui modelį ir geba apskaičiuoti judesių biomechaninius parametrus, svarbius ligų diferencinei diagnostikai, gydymo ir reabilitacijos įvertinimui.

Seminaro dalyviai

Respublikinė konferencija 2017 METŲ GERIATRIJOS LIGŲ AKTUALIJOS | PAVASARIS

Konferencija skirta visų specialybių gydytojams ir slaugytojams.

Vieta: Šiaulių universiteto bibliotekos Konferencijų salė, Vytauto g. 84, Šiauliai

Programa

Geriatrija, kas tai?

Geriatrinė medicina – vidaus ligų subspecialybė, kuri orientuota į senyvo amžiaus žmonių sveikatos priežiūrą. Geriatrai dirbantys su multidisciplinine komanda įvertina žmonių silpnąsias vietas, esamus lėtinius susirgimus ir simptomų kompleksus būdingus vyresniame amžiuje. Reikėtų atskirti pacientus, kurie yra chronologiškai seni nuo tų, kurie yra fiziologiškai seni – pastariesiems geriatrinė medicina duos daugiau naudos.

Atsižvelgiant į geriatrijos specifiką, formuluojami geriatrinės medicinos principai:

  • Gydymo tikslas – išlaikyti ir pagerinti funkcinę būklę bei gyvenimo kokybę, o ne tik prailginti gyvenimą.
  • Tarpdisciplininis požiūris. Sudėtingos pagyvenusių žmonių sveikatos problemos sprendžiamos bendradarbiaujant įvairių sričių specialistams. Specialistų komandą sudaro šeimos gydytojas, slaugytoja, fizioterapeutas, ergoterapeutas, socialinis darbuotojas, geriatras. Jie parengia gydymo ir reabilitacijos planą ir jį realizuoja.

Geriatrinės medicinos aktualumas

Per XX a. geresnė žmonių mityba, vaistų ir sveikatos priežiūros pažanga lėmė, kad vis daugiau žmonių gyvena ilgiau ir sulaukia senyvo amžiaus. Tai žymus žmonijos pasiekimas, kuriuo reikia džiaugtis. Tačiau tai sukelia ir eilę padarinių, kaip vis didesnį senatvinių susirgimų, negebėjimo apsitarnauti ir lėtinių ligų paplitimą.

Aplinkos, senėjimo ir sergamumo sąveika:

Senėjimas, aplinka ir sergamumas

Sveikatos priežiūra pagrįsta vieno organo, ar organų sistemos ligų gydymu buvo diegiama XX ir XXI amžiuose. Tačiau toks susirgimų vertinimas prasčiau tinka senyvame amžiuje, kuomet žmogus yra paveiktas lėtinių ligų ir tiek fiziologinių, tiek patologinių senėjimo procesų. Iššūkiai, su kuriais susiduriama gydant senyvo amžiaus žmones yra:

  • Sirgimas keliomis ligomis vienu metu: kai kurios lėtinės, kai kurios ūminės.
  • Nespecifiniai simptomai ir susirgimų požymiai.
  • Dažnai sudėtingas ligos istorijos aiškinimasis ir painus fizinis ištyrimas.
  • Padidėjęs protinių, fizinių, socialinių problemų pasireiškimas.
  • Daugelio vaistų naudojimas – polipragmazija.
  • Padidėjęs pažeidžiamumas stresinėse situacijose ir sunkesnis atsigavimas po jų
  • Sudėtingi sprendimai dėl autonomijos palaikymo ir pagalbos, kurios teikime nebūtų žalingo santykio.
  • Dažniau pasireiškiantys pažintinių procesų sutrikimai.